Subjektyvus tinklaraštis apie tai, kas sudomina...

2017 m. lapkričio 8 d., trečiadienis

Kaip bolševikai Kremlių griovė

1917 m. bolševikų įvykdytas Spalio perversmas, kuris pagal naująjį stilių įvyko pirmojoje lapkričio pusėje, paprastai siejamas su įvykiais Petrograde – tuometinės Rusijos sostinėje, kur Vladimiro Lenino vadovaujami ginkluoti „revoliucionieriai“ užgrobė visus svarbius objektus, tame tarpe ir Žiemos rūmus, beveik nesutikdami nė menkiausio pasipriešinimo. Tačiau Rusija – tai ne tik Petrogradas, todėl dėl valdžios teko kovoti ir kituose miestuose. Ir čia pasirodė, kad Maskva nėra toks jau lengvas kąsnis. 

2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis

Kaip iš tiesų vyko Žiemos rūmų šturmas

1927 m. pasaulį išvydo sovietų režisieriaus Sergejaus Eizenšteino filmas „Spalis“. Šioje begarsėje kino juostoje „atkurtos“ Sovietų Sąjungoje be galo idealizuotos 1917-ųjų „Spalio revoliucijos“ akimirkos. Filmo kulminacija – Petrograde stūksančių Žiemos rūmų šturmas. Daug šaudymo, sprogimų, aistrų, „sukilusių proletarų“ pasiaukojimo scenų... 

2017 m. rugpjūčio 5 d., šeštadienis

Diplomatiniai karai. Rusija prieš Vakarus.

Atsakydamas į sankcijų Rusijai sugriežtinimą Kremlius pareikalavo šimtų JAV diplomatinių misijų darbuotojų išvykimo iš šalies. Jeigu taip nutiks, tai bus pats masiškiausias užsienio diplomatų išprašymas per visą istoriją, nors, kaip paaiškėjo, didelę šiose misijose dirbančiųjų dalį sudaro būtent Rusijos piliečiai. Nenuostabu. Maskvos santykiai su Vakarų pasiuntiniais retai kada buvo nuoširdžiai geranoriški, o didžiąją XX a. dalį – visiškai prasti.

2017 m. rugpjūčio 1 d., antradienis

Penemiundė. Raketų genijų vartai į ateitį

Vargu ar pasaulis būtų sužinojęs apie Šiaurės Vokietijoje, Baltijos pajūryje esančią Penemiundę, jei 1937 m. šios Uzedomo saloje esančios vietovės, kaip poligono raketų bandymams, nebūtų pasirinkusi Trečiojo reicho karo aviacijos vadovybė.

2017 m. gegužės 10 d., trečiadienis

V. Astafjevas: "Į žmonių gyvybes jiems buvo visiškai nusispjaut!"

Gegužės 9-oji, „Pergalės prieš fašistinę Vokietiją diena“ Sovietų Sąjungoje pradėta triukšmingai švęsti tik nuo 1965 m. Iki tol tai buvo paprastas darbadienis. Nenuostabu. Juk tuometiniams veteranams ji daugiau siejosi su gedulu ir kartėliu, nei su džiaugsmingomis ovacijomis ir trankiais paradais.
Kokia buvo tikroji pergalės kaina? Tai savo laiškuose aprašė garsus rusų rašytojas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis Viktoras Astafjevas (1924–2001).

2017 m. balandžio 25 d., antradienis

V. Leninas: "O į Rusiją man nusispjaut!"

1870 metų balandžio 22 d. tolimajame Rusijos Simbirsko (dab. Uljanovskas) mieste gimė Vladimiras Uljanovas, vėliau tapęs Leninu. Šio pagrindinio bolševikinio perversmo organizatoriaus ir pirmosios sovietinės valstybės kūrėjo asmenybė Rusijoje iki šiol kelia nemažai ginčų. Viena visuomenės dalis Leniną ir jo veiksmus kategoriškai smerkia, kita neturi konkrečios nuomonės, trečia dalis bet kokią „revoliucijos vado“ kritiką prilygina pikčiausiai rusofobijai.