Tai lenkiškas, tai lotyniškas. Apie Aušros vartų užrašą

Sostinėje stūksantys Aušros vartai įdomūs tuo, kad apie kiekvieną šių vienintelių išlikusių Vilniaus vartų puošybos elementą, nekalbant jau apie tikinčiųjų daugelį amžių garbinamą Dievo Motinos paveikslą, galima papasakoti atskirą istoriją.

Apie Vilniaus mečetę ir totorių priemiestį

Nuo Neries pakrantėje esančios A. Goštauto gatvės atsišakojanti nedidelė Mečetės gatvė pažįstama ne kiekvienam vilniečiui. Ko gero, dažną gali nustebinti ir jos pavadinimas. Jokios mečetės ten dabar nėra, bet tai nereiškia, kad jos nebuvo. Dar XX a. vidury čia stūksojo ne tik mečetė su šalimais esančiomis totorių kapinėmis, bet ir senos medinės lūšnos.

Didžiausios technogeninės sovietų katastrofos

Apie vidines ekologines katastrofas, kaip ir apie bet kurias kitas nelaimes, Sovietų Sąjungoje kalbėta nenoriai. Ir visiškai ne todėl, kad bijota išgąsdinti savo piliečius. Maskva visuomet bandė įtikinti pasaulį, kad nugalėjusio leninizmo šalyje iš principo negali nutikti nieko blogo. Be to, paniškai bijota, kad į viešumą iškilusiais sovietinių tragedijų atgarsiais pasinaudos „pasibjaurėtino šmeižto ruporai“ Vakaruose.

Kaip sovietai vogė branduolines technologijas

Stalinas tik šyptelėjo į ūsą, kai 1945 m. liepos 24-osios Potsdamo konferencijos metu JAV prezidentas Harry's Trumanas jam pranešė turintis naują neįtikėtinos galios ginklą. Tačiau po kelių savaičių įvykę branduoliniai Hirošimos ir Nagasakio bombardavimai privertė ji ne šypsotis, o rimtai sunerimti.

Tanenbergas 1914. Revanšas už 1410-ųjų pralaimėjimą?

1914 m. rugpjūčio 26 d., tik prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pelkėtose Rytų Prūsijos giriose užvirė kruvinas mūšis. Per kelias dienas geležiniai Vokietijos kariuomenės korpusai apsupo ir sudorojo 2-ąją Rusijos imperijos armiją. Pasak Lietuvos tarpukario istoriko Adolfo Šapokos, didžios pergalės apsvaiginti vokiečiai pagaliau pasijuto „atkeršiję Rytams“ už prieš penkis šimtus metų patirtą skaudų smūgį. Šias kautynes jie pavadino Tanenbergo mūšiu. Lygiai taip pat, kaip 1410-ųjų pralaimėjimą Žalgiryje.

Olimpinės rungtys, kurių olimpiadose nebeliko

Olimpinių rungčių skaičius niekada nebuvo nustatytas galutinai ar nekeičiamai. Tiesa, vienos sporto šakos patikimai įsitvirtino olimpiadose, o kitos, - priešingai – iškrito. Kai kurios jų pasirodė pernelyg barbariškos ar stokojančios pasaulinio populiarumo. Būta ir šiandienos sporto mėgėjams šypseną galinčių sukelti rungčių.