Subjektyvus tinklaraštis apie tai, kas sudomina...

2016 m. gruodžio 29 d., ketvirtadienis

Apie Šv. Kristoforą ir Vilniaus miesto herbą

1990 m., atsikūrus Lietuvos valstybei, Vilnius atgavo savo istorinį herbą. Sovietmečiu dėl pernelyg aiškaus religinio turinio – per upę brendančio šv. Kristoforo su Kūdikėliu Jėzumi ant peties, sostinės heraldika buvo faktiškai pasmerkta užmaršiai. Priešingai kitų didžiųjų Lietuvos miestų herbams, kurie, nors ir buvo kiek pakoreguoti atsižvelgiant į ateizmą propaguojančios valdžios užgaidas, visgi toleruoti.

2016 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Apie Vilniuje planuotą paminklą J. Pilsudskiui

Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, kai Vilnius buvo tapęs tolima Lenkijos provincija, sostinės Katedros aikštėje numatytas paminklas Juzefui Pilsudskiui. Buvo paskelbtas konkursas, pusšimtis skulptorių siūlė savo projektus, bet visas šias iniciatyvas nutraukė Antrasis pasaulinis karas.

2016 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Aušros vartų paveikslo ir atlaidų istorija

Kiekvienų metų lapkričio 16 d. Vilniuje prasideda Aušros vartų Dievo Motinos globos atlaidai. Ši religinė šventė susijusi su vienintelių iki mūsų dienų išlikusiu sostinės vartų koplyčioje esančiu Mergelės Marijos paveikslu bei stebuklingomis jo legendomis.

2016 m. lapkričio 8 d., antradienis

„Revoliucionieriaus katekizmas“. Bolševikinio teroro ištakos

Prieš 99 m. Rusijoje, vadinamojo Spalio perversmo metu, valdžią užgrobė bolševikai bei jiems daugiau ar mažiau artimos radikalios politinės jėgos. Nors pagal mums įprastą Grigaliaus kalendorių „darbininkų ir valstiečių revoliucija“ įvyko lapkričio 7 d., Rusijoje, tuo metu gyvenusiai pagal Julijaus kalendorių, tai buvo spalio 25-oji.

2016 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Ar Ivanas Rūstusis vertas paminklo?

Spalio 14 d. Rusijos Oriolo mieste iškilmingai atidengtas paminklas Ivanui Rūsčiajam (1530-1584) - raito karvedžio skulptūra su kalaviju vienoje rankoje ir pakeltu stačiatikių kryžiumi – kitoje.

2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

Sovietinė beprotybė. Karas prieš mokslininkus

Jei skaitėte rusų rašytojo Michailo Bulgakovo romaną „Šuns širdis“ ar matėte to paties pavadinimo Gorbačiovo peresotrojkos laikų filmą, turėtumėte prisiminti, kad vienas iš pagrindinių herojų – pasaulinio garso profesorius Preobraženskis buvo nuolat kaltinamas „nemeile proletariatui“ ir „kontrevoliucine veikla“.