Diplomatiniai karai. Rusija prieš Vakarus.

Atsakydamas į sankcijų Rusijai sugriežtinimą Kremlius pareikalavo šimtų JAV diplomatinių misijų darbuotojų išvykimo iš šalies. Jeigu taip nutiks, tai bus pats masiškiausias užsienio diplomatų išprašymas per visą istoriją, nors, kaip paaiškėjo, didelę šiose misijose dirbančiųjų dalį sudaro būtent Rusijos piliečiai. Nenuostabu. Maskvos santykiai su Vakarų pasiuntiniais retai kada buvo nuoširdžiai geranoriški, o didžiąją XX a. dalį – visiškai prasti.

Penemiundė. Raketų genijų vartai į ateitį

Vargu ar pasaulis būtų sužinojęs apie Šiaurės Vokietijoje, Baltijos pajūryje esančią Penemiundę, jei 1937 m. šios Uzedomo saloje esančios vietovės, kaip poligono raketų bandymams, nebūtų pasirinkusi Trečiojo reicho karo aviacijos vadovybė.

V. Astafjevas: "Į žmonių gyvybes jiems buvo visiškai nusispjaut!"

Gegužės 9-oji, „Pergalės prieš fašistinę Vokietiją diena“ Sovietų Sąjungoje pradėta triukšmingai švęsti tik nuo 1965 m. Iki tol tai buvo paprastas darbadienis. Nenuostabu. Juk tuometiniams veteranams ji daugiau siejosi su gedulu ir kartėliu, nei su džiaugsmingomis ovacijomis ir trankiais paradais.

Kokia buvo tikroji pergalės kaina? Tai savo laiškuose aprašė garsus rusų rašytojas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis Viktoras Astafjevas (1924–2001).

V. Leninas: "O į Rusiją man nusispjaut!"

1870 metų balandžio 22 d. tolimajame Rusijos Simbirsko (dab. Uljanovskas) mieste gimė Vladimiras Uljanovas, vėliau tapęs Leninu. Šio pagrindinio bolševikinio perversmo organizatoriaus ir pirmosios sovietinės valstybės kūrėjo asmenybė Rusijoje iki šiol kelia nemažai ginčų. Viena visuomenės dalis Leniną ir jo veiksmus kategoriškai smerkia, kita neturi konkrečios nuomonės, trečia dalis bet kokią „revoliucijos vado“ kritiką prilygina pikčiausiai rusofobijai. 

„Beržinė košė“. Iš kur kilo posakis?

Požiūris į „beržinę košę“ suskaldė Lietuvą! Vieni tikina, kad „beržinė košė“ yra pasenęs, gūdaus sovietmečio palikimas, kiti atsikirsdami įrodinėja esą sovietmetis čia niekuo dėtas. Ir iš tiesų, fizinės bausmės, kaip vaikų auklėjimo priemonė, buvo ganėtinai paplitusios ir sovietmečio niekuomet nemačiusiose Vakarų šalyse. Ne, ne gūdžiais praeities laikais, o palyginti visa neseniai.

Apie vokiečius sovietų nelaisvėje

Sakoma, kad kartą SSSR užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas pareiškė, jog nė vienas vokiečių belaisvis negrįš namo tol, kol nebus iš pelenų prikeltas nuniokotas Stalingradas. Pasibaigus karui sovietų nelaisvėje liko daugiau nei du milijonai vokiečių. Savo vergišku darbu turinčių „išpirkti kaltę“ prieš pačios „taikiausios ir geranoriškiausios šalies liaudį“.