Subjektyvus tinklaraštis apie tai, kas sudomina...

2015 m. sausio 22 d., ketvirtadienis

Apie "nacionalinę" euro monetų pusę

Lietuvai įsivedus eurą, į šalį atkeliavo ir kitose euro zonos šalyse kaldintos monetos. Kadaise naujųjų piniginių vienetų kūrėjai nusprendė, kad visoje euro zonoje cirkuliuos vienodo pavyzdžio banknotai, tačiau viena euro monetų pusė bus palikta kiekvienos valstybės nuožiūrai.
Taip ant skirtingų kraštų monetų pradėti kaldinti saviti tų šalių heraldiniai ženklai, iškilių asmenybių atvaizdai, kiti tautinio pasididžiavimo objektai ar tiesiog tos šalies simboliais laikomi augalai bei gyvūnai.


Ant visų lietuviškų euro monetų puikuojasi Vytis. Mūsų pinigų kūrėjai apsistojo tik ties šiuo vieninteliu valstybingumo simboliu, nors daugelis kitų euro zonos šalių nepraleido progos pristatyti save, savo kultūrą bei istoriją pasitelkdamos ne vieną, o kelis nacionalinius atributus.

Tiesa, šįkart baltiškąjį kuklumą pademonstravę lietuviai yra ne vieninteliai priėmę tokį sprendimą.

Pavyzdžiui, šiauriniai mūsų kaimynai estai ant visų savo euro monetų pavaizdavo šalies teritorijos kontūrus, Nyderlandai – karalienės Beatričės profilį (dabar jį keičia monetos su karaliaus Willemo profiliu), Liuksemburgas – kunigaikštį Henrį, belgai – karalių Albertą II–ąjį (ant naujesniu vaizduojamas jo sūnus Pilypas).

Ant visų airiškų monetų – valstybės herbas Arfa. Beje, kaip Airijos simbolis, šis muzikos instrumentas žinomas nuo XIII a. ir yra siejamas su senovine legenda apie dieviškąją, žmonėms džiaugsmą teikiančią arfa. Būtent arfos simbolis kaldintas ant viduramžiškų Airijos monetų, o vėliau ji tapo oficialiu valstybės herbu.

Kitos Europos šalys savęs pristatymui euro monetose pasirinko daugiau simbolių.

Štai suomiai smulkesnio nominalo monetas paženklino savuoju herbu – lenktą kardą laikančiu liūtu, o vieno ir dviejų eurų monetas skyrė gimtosios šalies gamtai.

Suomiško herbo ištakos siekia XVI a., tačiau pats motyvas – švediškos kilmės. Kadaise būtent tokį simbolį Švedijos karalius Juhanas III suteikė savo valdomai rytinei provincijai, tai yra, suomių gyvenamam kraštui.

Suomijos vieno euro monetoje puikuojasi dvi virš vaizdingo kraštovaizdžio skrendančios gulbės – šalies laisvės bei nepriklausomybės simbolis, o dviejų eurų monetoje pavaizduota tekšė – pelkėtų šiaurinių platumų augalas.

Ant smulkesnio nominalų latviškų centų monetų matome Mažąjį, o ant stambesnio – Didįjį šalies herbą. Heraldiniai gyviai – liūtas ir grifonas, simbolizuoja istorines Latvijos sritis, o tekantį saulė – šalies nepriklausomybę bei klestėjimą. Ant vieno ir dviejų latviškų euro monetų puikuojasi mergina – savotiškas latviškos dvasios simbolis. Beje šis, ir ant latviškų latų kadaise kaldintas merginos profilis, buvo sukurtas dar tarpukariu. Jo autorius – dailininkas Richardas Zarinšas, o modelio vaidmenį atliko paprasta latvių mergina Zelma Brauere.

Ant 1, 2 ir 5 euro centų nominalo monetų vokiečiai, tikriausiai norėdami atiduoti duoklę senajam pfenigui, nusprendė pavaizduoti tradicini jo simbolį – ąžuolo šakelę. Ąžuolas – tai tvirtybė bei ilgaamžiškumas, be to, Vokietijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos kraštų, šis girių karalius nuo seno sietas su garbingumu ir šlove.

Dar vienas Vokietijos simbolis – XVIII a. Berlyne statyti Brandenburgo vartai persikėlė ant 10, 20 ir 50 ct monetų. Kadaise šie vartai sumanyti kaip savotiška triumfo arka vokiškojo ginklo pergalėms, po Antrojo pasaulinio jie pradėjo simbolizuoti Vokietijos padalijimą, o susijungus – vienybę bei atgimusios šalies klestėjimą.

Vokiška simbolika neįsivaizduojama ir be seno valstybės herbo – erelio, ištakos kurio siekia Šventosios Romos imperijos įkūrėjo Karolio Didžiojo laikus. Erelis pavaizduotas ant vieno ir dviejų vokiškų euro monetų, tiesa, kiek kitoks nei oficialiajame valstybės herbe.

Ant prancūziškų 1, 2 ir ct. monetų puikuojasi simboliškai šią šalį įkūnijanti mergelės Marianos galva. Šis XVIII a. sukurtas tautinis motyvas savimi išreiškia jaunatvišką veržlumą bei nacionalinį prancūzų devizą „laisvė, lygybė, brolybė“. Ant stambesnio nominalo monetų pavaizduotą kadaise ir ant metalinių frankų buvusi antikinės Sėjėjos figūra. 1 ir 2 nominalo eurai paženklinti augimą bei jėgą išreiškiančiu stilizuotu medžiu.

Portugalijos monetos ypatingos tuo, kad jose nuspręsta atvaizduoti karališkus šios šalies antspaudus. Ant 1, 5, 5 euro centų monetų matyti 1134 metų antspaudas, ant 10, 20, 50 – 1142–ųjų, o ant ant 1 ir 2 eurų – 1144 m. emblema. Visi šie antspaudai priklausė pirmajam nepriklausomos Portugalijos karaliui Alfonsui I Didžiajam. Aplink valdovo antspaudus pavaizduotos septynios stilizuotos pilys ir penki stilizuoti herbai, kurie kartais aiškinami reiškiantys septynias kito portugalų karaliaus, Alfonso III, laimėtas kovas prieš penkis maurų karalius.

Trys slovakų pasirinkti simboliai: šventasis Krivano kalnas (1, 2, 5 ct), daugybę amžių statoma Bratislavos pilis (10, 20, 50 ct) ir Dvigubas kryžius (1, 2 eur) – valstybės herbas. Su Krivano kalnu susiję daugybę liaudies legendų bei padavimų, tad nenuostabu, kad ilgainiui jis pradėjo įkūnyti ir visą kraštą. Slovakijos herbo kryžius kiek primena lietuviškąjį simbolį Vyčio skyde.

Teigiama, kad į slovakų gyvenamas teritorijas šis simbolis galėjęs atkeliauti iš Bizantijos per Vengriją. Akivaizdu, kad tai krikščioniškas ženklas, tačiau jo reikšmė aiškinama skirtingai. Slovakų tarpe paplitęs aiškinimas, kad dvi kryžmos simbolizuoja Kristaus mirtį bei prisikėlimą, nors kiti jose mato istorinę pasaulietinės bei religinės valdžios vienybę. Trys kalvos po Dvigubu kryžiumi reiškia tris kalnų masyvus – istorinę slovakų genčių teritoriją.

Ispanai savąsias euro monetas papuošė Santjago de Kompostelos Šv. Jokūbo katedra (1, 2, 5 ct), „Don Kichoto“ autoriaus Migelio de Servanteso (10, 20, 50 ct) bei karaliaus Chuano Karloso I (1, 2 eur) atvaizdais.
Bene garsiausio visų laikų ispanų rašytojo Servanteso pristatinėti neverta, o štai XI a. pradėta statyti Šv. Jokūbo katedra visuomet laikyta viena svarbiausių katalikiškos Ispanijos šventovių. Pasak legendos, būtent čia ilsisi Kristaus Apaštalo Jokūbo palaikai, tad kasmet šie maldos namai susilaukia begalės piligrimų iš viso pasaulio.

Du gyvąją Kipro gamtą pristatantys kalnų avinai – muflonai – toks buvo šios šalies euro dizainerių sprendimas (1, 2, 5 ct). Vidutinio nominalo monetose (10,20, 50 ct) nuspręsta pavaizduoti senovinį graikų laivą, kuris praėjusio amžiaus viduryje buvo atrastas prie Kipro miesto Karintijos krantų.

Beje, pastarasis laivas laikomas geriausiai iki mūsų dienų išlikusiu antikiniu laivu pasaulyje.

Neįprastu simboliu paženklinto kiprietiškos vieno ir dviejų eurų monetos. Tai – vadinamasis Pomoso stabas, – kultinę paskirtį kadaise turėjusi moters išskėstomis rankomis statulėlė. Kipre rasta ir daugiau panašių pavyzdžių, seniausiems iš kurių apie 5000 metų.

Ant 1, 2, 5 Maltos euro centų monetų pavaizduota Mnaidra (apie 4 tūkst. metų pr. Kristų) – su pagonišku saulės kultu siejama šventykla–observatorija. Ant 10, 20, 50 ct monetų matome Maltos herbą, o ant vieno ir dviejų eurų – žymųjį Maltos kryžių, primenantį kadaise čia įsikūrusio riterių hospitalierių (arba joanitų) ordino istoriją.

Aštuoni kryžiaus spinduliai simbolizavo aštuonias riterio, o keturios atšakos – keturias pagrindines krikščioniškas dorybes. Maltoje joanitų ordinas įsikūrė pirmojoje XVI a. ir sala jų namais buvo beveik tris amžius.

Graikija, Austrija, Italija ir Slovėnija kiekvienai iš aštuonių euro monetų sukūrė savitą „nacionalinės“ pusės dizainą.

Graikus reikėtų aptarti atskirai, kadangi tai vienintelė euro zonos valstybė, nusprendusi euro centus vadinti ne centais, o leptomis – savo istorinio pinigo pavadinimu. Būtent šis pavadinimas iškaltas ir ant graikiškų euro centrų.

1, 2, 5 „euro leptų“ monetose graikai įamžino senas savo krašto laivybos tradicijas: ant smulkiausios monetos pavaizduotas senovinis laivas, ant 2 centų – graikiškas XIX a. burlaivis, ant 5 ct – šiuolaikinis tankeris. Ant 10, 20, 50 ct nominalo iškaldinti XVIII – XX a. Graikijos politinių veikėjų atvaizdai, 1 euro monetoje pavaizduotas senasis Atėnų pinigas – keturios drachmos (V a. pr. Kr.), o ant dviejų eurų – scena iš klasikinės mitologijos (jaučiu pasivertęs Dzeusas pagrobia jaunąją, jam į akį kritusią Europą).

1 ct. euro monetoje austrai pavaizdavo Alpių gėlelę gencijoną, slovėnai – nacionalinį paukštį gandrą, italai – originalią, prietrytinėje šalies dalyje stūksančią XIII a. Kastel–del–Montės pilį.

Austriškoje dviejų centų monetoje iškaldintas dar vienas šios kalnų šalies simbolis – liūtpėdė (edelvaisas), itališkoje – XIX a. Turino pastato bokštas (Mole Antonelliana), slovėniškoje – vadinamasis „Kunigaikščių akmuo“; antikinės kolonos nuolauža, ant kurios viduramžiais karūnuoti Karintijos valdovai.

5 ct. – raktažolė (Austrija), imperatoriaus Vespasiano statytas Romos Koliziejus (Italija), tapytojo Ivano Groharo (1867 – 1911 m.) paveikslo „Sėjėjas“ fragmentas (Slovenija).

10 ct. – gotikinė Šv. Stepono katedra Vienoje (Austrija), deivės Veneros veidas (tapytojo Sandro Botičelio (1445 – 1510 m.) „Veneros gimimo“ fragmentas) (Italija), niekad nerealizuotas būsimojo Slovėnijos parlamento pastatas (Slovėnija).

20 ct. – karališkųjų Belvederės rūmų kompleksas (XVIII a., Austrija), futuristinė Umberto Bočionio (1882 – 1916 m.) skulptūra (Italija), Lipicos veislės žirgai (Slovėnija).

50 ct. – Vienos Secesiono pastatas (XIX a., Austrija), raito Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus statula (II a., Italija), Triglavo (slov. Trigalvis) kalnas – vienas žymiausių Slovėnijos simbolių (Slovėnija).

1 eur. – kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas (Austrija), Leonardo da Vinčio „Vitruvijaus žmogus“ (XV a., Italija), Primožas Trubaras – XVI a. slovėnų reformatorius, pirmosios knygos slovėnų kalba leidėjas (Slovėnija).

2 eur. – Berta fon Cutner (1843 – 1914 m.), austrų rašytoja, žymi to meto pacifistė (Austrija), Rafaelio tapyto Dantės Aligjerio portreto fragmentas (XVI a. pradžia, Italija), Franco Prešereno – garsaus XIX a. slovėnų poeto profilis (Slovėnija).


Vitalijus Michalovskis

publikuota Lrytas

2 komentarai:

  1. Dar galėtu būt Vatikano, Monako, San Marino ir Andoros aprašyti. Na bet pasijungiau labiau paminėt apie vokiečių ąžuolo lapą. Teko girdėt, kad jis simbolizuoja 1837 Miuncheno monetų sąjungos galias ir tęstinumą. Tuomet keletas pietinių žemių suvienodino piniginius vienetus.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mane šis sprendimas su vyčiu kažkaip nuvylė. Mažai šaliai kaip tik naudingiau būtų reklamuotis ant eurų iškalant įvairius traukos simbolius, kad ir Kuršių neriją, Gedimino kalną ir netgi Valdovų rūmus, vytį paliekant kokiam nors vienam nominalui. Įžvelgiu čia neišnaudotą reklaminę galimybę.

    AtsakytiPanaikinti