Subjektyvus tinklaraštis apie tai, kas sudomina...

2015 m. gegužės 13 d., trečiadienis

„Zersetzung“ – vokiečių STASI ištobulintas asmenybės žlugdymo metodas

Įsivaizduokite, kad kasdien grįžęs po darbo namie randate perstatytus baldus, o antrajai jūsų pusei naktimis nuolat skambinėja įkyrus gerbėjas. Įsivaizduokite, kad aplinkinių tarpe apie jus pasklinda šmeižikiški gandai, o susiruošus vykti į labai svarbų, neatidėliotiną susitikimą, kurio ilgai laukėte ir daug iš jo tikėjotės, staiga pastebite, kad jūsų automobilis pavogtas prieš kelias minutes.

Atsitiktinumas? Sutapimas? Pikta lemtis, „namų dvasio“ - poltergeisto išdaigos ar juodi konkurentų darbeliai?

Socialistinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR) visam tam galėjo būti dar vienas paaiškinimas, ir jo pavadinimas – zersetzung.

Zersetzung, kas reiškė irimą, susiskaidymą, o perkeltine prasme - demoralizavimą, nuasmeninimą, - liūdnai pagarsėjusios Rytų Vokietijos saugumo struktūros – STASI (vok. Ministerium für Staatssicherheit; Valstybės saugumo ministerija) sukurtas psichologinio poveikio priemonių kompleksas, kuris buvo taikomas kai kuriems „režimo priešams“. Įkalinti juos dažnai neužteko pagrindo, tačiau palikti ramybėje ar apsiriboti nekrentančia į akis „priežiūra“ VDR saugumiečių požiūriu nebuvo galima.

Žodžiu zersetzung apibrėžto psichologinio teroro arsenalas buvo neįtikėtinai išradingas bei turitnas.

Kartais pasirinktas „poveikio planas“ iš pirmo žvilgsnio veikiau priminė nevykusį pokštą, o ne vienos galingiausių žmonijos istorijoje saugumo struktūros darbą. Tačiau kiekviena, net ir pati, atrodytų, kvailiausia „partijos skydo ir kalavijo“ (vok. Schild und Schwert der Partei), kaip save vadino STASI darbuotojai, operacija visuomet turėjo konkretų tikslą. Ir pritaikyto zersetzung'o atveju tikslas buvo vienas: morališkai sužlugdyti asmenį, priversti jį nusivilti savimi, pradėti abejoti savo idealais bei pasirinkto gyvenimo kelio teisingumu, pulti į visiška apatiją, tapti „pasyvia daržove“. Žodžiu, tai reiškė paties savęs praradimą, virsmą į „politiškai bei visuomeniškai nepavojingą“ individą. Dažnas, savo kailiu patyręs zersetzung'o spaudimą, po kurio laiko neištvėręs atsisakydavo bet kokios režimui nepatinkančios veiklos. Silpnesniems pakrikdavo nervai, vokiečių disidentai kalbėjo ir apie savižudybių atvejus.

Tai, kad psichologinis teroras gali būti baisesniu už fizinį skausmą puikiai suvokta dar senovės civilizacijose. Tad „politiškai pavojingi“ šantažuoti, tyčia morališkai žeminti ir bauginti visais laikais. Ir kuo visuomenė buvo nepakantesnė, tuo stipresnio psichologinio smurto atmosfera tvyrojo valstybės viduje, tačiau tikriausiai tik totalitarinėse XX a. valstybėse psichologinių atakų poveikis aukai buvo tobulinamas ir tiriamas tarytum pats tikriausias mokslinio susidomėjimo objektas.

Įvairiausius zersetzung'o „metodų vėduoklės“ trūkumus bei privalumus vertino STASI dirbantys diplomuoti psichiatrai bei psichologai, o pats „mokslas“ pusiau oficialiai vadintas „operatyvine psichologija“. Laikydamiesi STASI principo, kad bevertės informacijos nebūna, milžinišką informatorių tinklą pasitelkę saugumiečiai apie būsimąjį savo „klientą“, kuriam numatytas zersetzung'o pritaikydamas, stengdavosi surinkti viską, net, atrodytų, pačius nereikšmingiausius duomenis: nuo santykių su žmona iki mėgiamų cigarečių rūšies. Ypač vertintos žinios apie kliento skolas, silpnybes, potraukius, įsipareigojimus kažkam, ir pan. Kiekvienas konkretus atvejis analizuotas atskirai parenkant tinkamiausią psichologinės atakos šabloną (nors dažniausiai iškart būdavo „paleidžiami“ keli tokie šablonai, todėl visas jų kompleksas ir vadintas „metodų vėduokle“).

Vienas pagrindinių psichologinės atakos objektų - sistemingas pasirinkto asmens reputacijos bei orumo diskreditavimas. Tam labiausiai tiko įvairiausių neigiamų gandų apie puolamąjį skleidimas, viešinama tai ką žmogus galbūt buvo linkęs apie save nuslėpti (pavyzdžiui, homoseksualumas, santuokinė neištikimybė ar jaunystėje įgytas teistumas). Dažniausiai lengvai patikrinama tiesa būdavo išmaniai praskiedžiama ne tokiu akivaizdžiu, bet labai pavojingu melu. Gandai buvo skleidžiami sistemingai kaimynų, draugų, bendradarbių, netgi giminaičių tarpe, o štai atrasti pirminį jų šaltinį būdavo ne taip jau paprasta.

Kitas asmens diskreditavimo metodas - sistemingas profesinių bei socialinių nesėkmių organizavimas. Žodžiu, tiek darbe, tiek aktyviame viešame gyvenime aukai turi nesisekti. Priemonės: nuolatinių trukdžių atvykstant į darbą ar dirbant sudarymas, svarbių dalykinių susitikimų nutraukimas, spaudimas darbdaviams vieno ar kito darbuotojo niekuomet nekelti pareigose ar net rasti dingstį jose pažeminti, ir pan. Tikslas: pasitikėjimo savimi žlugdymas, nepilnavertiškumo komplekso įvarymas. Su STASI bendradarbiaujančių rytų vokiečių procentas buvo didesnis nei su KGB bendradarbiaujančių Sovietų Sąjungos piliečių procentas, savo agentų „partijos skydas ir kalavijas“ turėjo kone kiekvienoje įmonėje ar gyvenamajame kvartale, tad „paspausti reikiamą žmogų reikiamoje vietoje“ milžiniško voratinklio principu sudarytai STASI struktūrai nebuvo per daug sudėtinga.

Trečias taikinys - puolamojo įsitikinimai bei idealai. Tikslas: pasėti abejones ar priversti visiškai jų atsižadėti. Pavyzdžiui, tikinčiam žmogui nuolat ir tarsi atsitiktinai pakliūdavo į rankas antireliginio turinio brošiūros.

Ketvirtasis - šeima bei asmeninis gyvenimas. Puolimas šia kryptimi būdavo pats skaudžiausias.

Nesančių meilužių sukūrimas ar tikrųjų paviešinimas antrajai pusei, anoniminiai „meilės laiškeliai“, neištikimybės provokavimas tolimesnio šantažo tikslais ir tt. Kitais atvejais STASI manipuliuodavo vaikais, tėvais, artimais giminaičiais. „Metodų vėduoklės“ buvo padaryti aukos gyvenimą diskomfortišku, nepakenčiamu, kupinu nuolatinio streso, baimės, nevilties, nusivylimo, nepasitikėjimo savimi ir aplinkiniais. Būtent toks žmogus STASI požiūriu buvo visuomeniškai „išjungtas“, neturintis jėgų kovoti, sugniuždytas gyvenimo, „suiręs kaip asmenybė“ (štai kokia tikroji sąvokos zersetzung prasmė!). „Neutralizuotas“ ir „nepavojingas“.

Jei kalbėti apie konkrečias „operacijas“, tai STASI išmonei nebuvo ribų. Jie galėjo pametėti pornografinių leidinių ar narkotinių medžiagų į žymių dvasininkų krepšius, o po to neva juos „surasti“. STASI nieko nereiškė viešai paskleisti pikantišką vyro pokalbį lovoje su žmona ar pakuždėti mažam vaikui šventą šeimos paslaptį, kad jo tėvas iš tiesų nėra biologinis tėvas.

Vieniša moteris, aptikdama kasdien po darbo perstatytus baldus, suabejojo savo psichine sveikata, o kasryt pradurtą automobilio padangą keičiantis jaunuolis buvo išmestas iš darbo dėl nuolatinio vėlavimo.

Kiekvienas „klientas“ STASI kartotekoje figūravo po tam tikru jam suteiktu numeriu. Rengiant operacijas kalbėta tik apie numerius, o ne apie vardus bei pavardes turinčias aukas. Tai turėjo padėti negalvoti apie savo aukas kaip apie žmones ir išvengti „bereikalingos“ sąžinės graužaties. Rytų Vokietijoje buvo sklandė istorija, kad vienai jaunai naujagimio besilaukiančiai porai „apsirikęs kurjeris“ atgabeno vaikišką karstelį ir pareiškė užuojautą. Būsimoji gimdyvė patyrė didžiulį nervinį sukrėtimą. STASI cinizmui nebuvo ribų.

Daugelis zersetzung'o operacijų buvo rengiamos nenorint išsiduoti, bet kai kurios - atvirkščiai - siekiant pademonstruoti visagalio STASI galią. Saugumiečiai galėjo diena iš dienos siaubti butą šeimininkui esant darbe ar savavališkai visai dienai „pasiskolinti“ jo automobilį. Savaime suprantama, kad policija tokių skundų netyrė ar visaip vilkino bylas, o aukoms kaskart darėsi vis aiškiau, kad už viso to stovi galingoji, viską matanti ir viską girdinti STASI. Parodomosios STASI akcijos nedviprasmiškai skelbė: mes - viskas, tu - niekas, ir bet kuriuo momentu galime su tavim padaryti ką tik panorėsim. „Režimo priešams“ įstatymas negaliojo – juo jiems tapo pati STASI. Nenuostabu, kad vienokią ar kitokią zersetzung'o formą patyrę vokiečiai prisiekdavo verčiau sau nusikąsią liežuvį nei pasakysią ar padarysią daugiau nei leista.

Stipriausiomis formomis liūdnai pagarsėjęs zersetzung'as VDR teritorijoje reiškėsi nuo 1970 iki maždaug 1980 - ųjų metų. Galutinai jo apraiškos išnyko kartu su VDR ir STASI likvidavimu.


Vitalijus Michalovskis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą