Subjektyvus tinklaraštis apie tai, kas sudomina...

2015 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Neplanuota antiteroristinė repeticija

Iš pradžių išgirdau per radiją, po to net kelis kartus perskaičiau karštus pranešimus informaciniuose interneto portaluose. Tiesą sakant, ne iškart patikėjau, kad tai ne mūsų angelų sargų organizuota antiteroristinė repeticija, o kuo tikriausios pavojingo bėglio su AK-47 ir pilna dėtuve šovinių, gaudynės. 

Tūlas antrankiais surakintas jaunuolis mikliais nugvelbia policininkui išduotą tarnybinį „Kalašnikovą“ ir pasileidžia tekinas: gaudyk vėją laukuose! Kaip sakant, situacija - kvailiau nesugalvosi.

Pasipylė gandai esą bėglys tai Pašilaičiuose, tai Šeškinėj, o gal jau prie stoties ar užmiesčio pamiškėse? Ir visgi daugeliui buvo įdomiau ne tai, kur nenaudėlis bastosi (teatleidžia jiems ilgose paieškose iš kailio besinėrusi policija), o kaip jis sugebėjo pasprukti iš uniformuotųjų panosės su jų pačių ginklu.

Še tau neplanuota antiteroristinė repeticija kylančio musulmoniško ekstremizmo akivaizdoje, še tau puiki gaudynių bei veiksmų koordinavimo praktika! Ir iš tiesų: kam mūsuose kažką planuoti, jei viskas, kaip tyčia, nutinka savaime? O juk tik tik pritilo kalbos apie paslaptingomis aplinkybėmis Vilniaus centre policininko peršautą benamį! Ir štai, prašau, ponios ir ponai, - mėnesio šou Nr. 2.

Savaime suprantama, nedrįstu skubotai kalt pareigūnų prie kryžiaus. Palaukime, kaip pas mus mėgstama sakyti, oficialaus įvykio aplinkybių tyrimo. Tačiau situacija komišką, jei nebūtų baisi: visuomenei ginti skirtas ginklas užvaldytas ir su juo pabėgta. Be šūvių, be grumtynių, be aukų, pavieniui. Primenu, jei tikėti pirmine informacija, sulaikytąjį saugojo, ar bent jau turėjo saugoti, du patyrę angelai sargai - policijoje ne pirmus metus dirbantys pareigūnai. Logiškai mąstant, elgesio su šaunamaisiais ginklais taisykles turėję žinoti lyg „Tėve mūsų“.

Kaipgi nusikaltėlis galėjo užvaldyti ginklą? Vienas iš dviejų - atimti, arba pasinaudoti paliktu be priežiūros. Tarnybinio ginklo palikimas be priežiūros, ypač jei juo gali pasinaudoti kažkas, kas neturi tam teisės, laikomas šiurkščiausiu pažeidimu. O jeigu sulaikytasis surakintomis rankomis jį vis dėlto kažkaip stebuklingai atėmė, tai kur tuomet buvo antrasis lydintis pareigūnas? Jeigu nusikaltėlis vienas paliktas policijos automobilyje, tai kodėl nepasirūpinta, kad jis nesugebėtų pasprukti? Tikriausiai belieka džiaugtis, kad kartu su ginklu iš komisariato kiemo nebuvo nudžiautas ir pats automobilis. Tai jau būtų verta aštraus siužeto filmo! Kas, kad rankos surakintos?

Akivaizdu, kad įnirtingų bėglio gaudynių metu visi šie logiški klausimai gal ir nėra svarbiausi, tačiau į juos pačiu artimiausiu metu teks kažkam viršuje rimtai atsakyti. Laimei, prieš vidurnaktį Naujininkuose sučiuptas klajūnas pakeliui nesumanė surengti mažo karo...

Jei tarnybinio pareigūnų aplaidumo faktas bus įrodytas, pasakysiu liaudiškai: tokiems ne sulaikytuosius, o š..., tai yra, pliauskas vežioti!

Ministras Skvernelis (dėl asmeninės jo atsakomybės dalies nefilosofuosiu, nes ir be manęs tokių atsiras) tik skėstelėjo rankom ir rado tikslų žodį: „apgailėtina!“

---

PS. Kadangi komentaras rašytas vakar vakare, kai kurios detalės paaiškėjo tik šiandien. Na, pavyzdžiui, kad bėglys su antrankiais dar spėjo perlipti ir komisariato tvorą, kad viena pareigūnė buvo palyginti neseniai policijoje dirbanti, todėl nepatyrusi mergina. Bet reikalo esmės tai nekeičia.


Vitalijus Michalovskis
publikuota Lryto puslapyje

Interneto platybėse rastas kreatyvas šia tema

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą