Subjektyvus tinklaraštis apie tai, kas sudomina...

2016 m. sausio 20 d., trečiadienis

Ką mums siūlo rusiški knygynai?

Mūsuose, kuomet kalbama apie priešišką propagandą, dažniausiai prisimenamas internetas ir televizija. Tačiau Vilniuje yra vietų, kur atvirai propagandinė medžiaga puikuojasi tiesiai ant lentynų. Pasirodo, sostinėje veikia bent keli literatūrą iš Rusijos importuojantys knygynai, tarp kurių siūlomo asortimento galima aptikti gana, švelniai tariant, prieštaringų knygų.


Savaime suprantama, blogai yra ne tai, kad Vilniuje veikia rusiški knygynai ir ne tai, kad jie prekiauja Rusijoje leistomis knygomis. Tačiau žvalgantis po lentynas, ypač ten, kur sudėti politinei bei istorinei tematikai skirti tekstai, akys užkliūna už daugybės abejotino turinio knygų, savo puslapiuose skelbiančių karą „istorijos klastojimui“, „motinos-tėvynės juodinimui“, „kenkėjiškų Vakarų demaskavimui“ ir pan. 


Na, pavyzdžiui, knyga, pavadinimu „Apšmeižta pergalė. Melas apie Raudonąją armija – išvaduotoją“. Paskaičius anotaciją paaiškėja, kad knygos puslapiuose „paneigiami“ nenaudėlių (žinoma, kuriuos įtakojo Vakarai!) skleidžiami mitai apie pačią humaniškiausia pasaulyje kariuomenę. Panašios literatūros čia galima atrasti ir apie Staliną (ne toks jau blogas, pasirodo, buvo tas Josifas Visarionovičius!), įvairius Sovietų Sąjungos istorijos aspektus. Beje, „priešų kurtų mitų griovimas“ šiandienos Rusijoje ypač populiarus. Tokios knygos buvusio didžiojo brolio šalyje leidžiamos šimtatūkstantiniais, jei ne milijoniniais tiražais ir yra skirtos tiems, kas nori sužinoti „gryną tiesą“.

Kitą propagandinės literatūros kategoriją galima pavadinti „Rusija ir jos kaimynai“. Kadangi dabar populiari Ukrainos tema, štai jums knyga „Rusų genocidas Ukrainoje. Ką nutyli Vakarai?“ Autorius dėsto, kad Ukraina tapo Vakarų poligonu, kuriame išbandomi įvairūs rusų tautos bei kultūros naikinimo metodai. Jeigu kritiškesnis skaitytojas visgi nepatikės, kad ukrainiečiai masiškai skerdžia rusus, galbūt jį sudomins kiek kitoks požiūris. „Kodėl Ukraina nėra Europa“ - didelėmis raidėmis skaitytojus vilioja kažkokios Viktorijos Putilinos knygos viršelis. Anotacijoje svarstoma esą Europa Ukrainos vis tiek niekada nepriims į savo glėbį, tad jai, nori nenori, teks šlietis prie Rusijos. 
 
Panorėjus dvasinio peno galima pasinerti į mistiškąjį senųjų arijų – slavų dievų pasaulį ir daugelį tūkstantmečių siekiančią Šventos Rusios istoriją. Beje, tokias pasakas mėgsta sekti REN TV kanalas, kurio dokumentikos skyriaus vadovo Igorio Prokopenkos knygos irgi puikuojasi vieno iš rusų knygynų Vilniuje lentynose. Jeigu kas nežino, tai savo televizijoje Prokopenka veda atvirai propagandines laidas, kuriose, pavyzdžiui, rimtu tonu pasakojama, kad grobuoniškoje Vakarų Europoje vaikai mokinami nekęsti Rusijos ir miega su žaisliniu Hitleriu po pagalve. 

Sakraliam“ dvasingosios Rusios paveldui skirta ne viena knyga: „Slaviški vedų dievai“, „Senųjų arijų mokymas“, „Rusų dievų smūgis“ ir netgi žymioji „Veleso knyga“. Pastaroji, beje, jau senokai mokslininkų pripažinta praeito amžiaus falsifikacija, tačiau ura-patriotiniuose Rusijos rateliuose šventai tikima, kad šios knygos tekstui, kuriame neva atpasakojam didinga senųjų rusičių istorija bei religija, daugiau nei tūkstantis metų.


Žinoma, galima teigti, kad panaši literatūra – tai produktas, skirtas daugiau vidinei Rusijos publikai kvailinti, tačiau jei tai vidinis produktas, kokiu tikslu jis importuojamas į Lietuvą? Ar knygynų savininkai nepasidomi, kokį nuodą, kokį ideologinį birzgalą jie siūlo Lietuvos (taip, Lietuvos, o ne Rusijos) skaitytojams? Beje, kas galėtų paneigti, kad galbūt viskas organizuota kryptingai?

Tačiau vargu ar reikia drausti, vargu ar reikia bausti. Kvaila drausti ir bausti, jei lygiai tas pačias knygas galima atsisiųsti iš interneto platybių keliais kompiuterio mygtuko paspaudimais. Galų gale sakoma, kad kova prieš knygas (kad ir kokio turinio jos bebūtų) yra barbariškumo požymis. Tiesiog žinokime kas yra kas...

Vitalijus Michalovskis
 publikuota Lrytas puslapyje

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą