Subjektyvus tinklaraštis apie tai, kas sudomina...

2016 m. liepos 29 d., penktadienis

Družba 1984

Dopingo skandaluose įklimpusiai Rusijai kelias į Olimpines žaidynes Rio de Žaneire atviras. Tiesa, išbrokuotiems šios šalies lengvaatlečiams vietos sporto federacija pažadėjo surengti atskiras pirmenybes. Kaip savotišką kompensaciją „nekaltai nukentėjus“. Juolab, kad praktikos rengiant visokias alternatyvas Maskva jau turi.


1980-ųjų olimpiada Sovietų Sąjungoje susilaukė įtakingiausių Vakarų šalių boikoto. Kremliaus skelbiama „broliška pagalba Afganistano liaudžiai“ buvo įvertinta kaip atviriausia karinė agresiją.

Oficialių delegacijų į Maskvą nei Jungtinės Valstijos, nei Didžioji Britanija, nei Vakarų Vokietija nesiuntė. Tiesa, šių šalių atletai galėjo atvykti savo iniciatyva ir rungtis po Tarptautinio olimpinio komiteto vėliava.

Žinoma, sovietai trimitavo, kad „kapitalistai“ vėl parodė savo „nedraugišką snukį“, kad į sportą nereikėtų velti politikos, kad elgtis „neolimpiškai“ - didžiausia šventvagystė. Tačiau po ketverių metų, artėjant Los Andželo žaidynėms, vakarykščiai pamokslautojai pasielgė lygiai taip pat. Apie jokius komunistinės šalies sportininkų dalyvavimus asmenine iniciatyva, savaime suprantama, nebuvo nė kalbos!

1984 m. gegužės mėnesį generalinis SSSR komunistų partijos sekretorius Konstantinas Černenka pasirašė dokumentą, kuriuo paskelbta, kad „tarybinio sporto atstovai“ į JAV nevyks. Rašte tvirtinta, kad amerikiečiai nuolat pažeidinėja Olimpinę chartiją, negali užtikrinti atletų saugumo, ir apskritai, - skleidžia aršią antisovietinę propagandą. Visi puikiai žinojo, kad pagrindinė nevykimo priežastis – kerštas Vakarams už Maskvą-80. O oficialūs paaiškinimai – nevykęs išsisukinėjimas.

Užtat Maskva, kartu su savo sąjungininkais iš socialistinio lagerio, pasišovė surengti alternatyvias žaidynes, pavadinimu „Družba – 84“ (Draugystė – 84). Kadangi prieš ketverius metus vykusi olimpiada visiškai išsunkė planinį SSSR biudžetą, šįkart pirmenybių organizavimo našta padalinta daugeliui „broliškų“ šalių.

Krepšinio varžybos vyko Sovietų Sąjungoje, imtynių - Bulgarijoje ir Vengrijoje, dviračių plento - Rytų Vokietijoje, žolės riedulio - Lenkijoje, sportinės gimnastikos - Čekoslovakijoje. Neaplenkė „socžaidynės“ ir tokių šalių kaip Kuba, Mongolija, Šiaurės Korėja. Čia surengtos bokso, sambo, stalo teniso pirmenybės.

Tačiau, kad ir kaip stengėsi sovietai, ne visas Rytų blokas stojo vieningu frontu. Pavyzdžiui, amžinoji maištininkė Jugoslavija nusiuntė savo delegaciją į Los Andželą. Tai pat „išdavikiškai“ pasielgė Rumunija. Užtat „Družbai-84“ pavyko pritraukti kažkiek sportininkų iš Trečiojo pasaulio šalių, ir netgi vakariečių. Tarp jų būta pavienių pasaulinio lygio žvaigždžių, bet daugiausia tų, kas pasirodė per silpni Los Andželui.

Družbos-84“ rungčių ciklas prasidėjo 1984-ųjų gegužę, o pasibaigė rugsėjį. Bendroje medalių įskaitoje, žinoma, triumfavo SSSR, antroji vieta atiteko Rytų Vokietijai, trečioji - bulgarams.

Net ir surengę atskiras pirmenybes sovietai įdėmiai sekė kiekvieną olimpinį krustelėjimą anapus Atlanto. Nors JAV ir SSRS rinktinės tiesiogiai nesivaržė, godžiai skaičiuotas kiekvienas konkurentų iškovotas medalis, o užjūrio sportininkų rezultatai nuolat lyginti su savais pasiekimais.

Maskvos propaganda netrukus paskelbė esą jų atletai „družboje“ pasirodė kur kas geriau, nei amerikiečiai Los Andžele. O ką dabar paskelbs amžinai užgauta dopinginė Rusija, kai visas pasaulis vyksta į Rio?


Vitalijus Michalovskis
publikuota Lrytas svetainėje

**

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą