Subjektyvus tinklaraštis apie tai, kas sudomina...

2016 m. rugsėjo 26 d., pirmadienis

Tai lenkiškas, tai lotyniškas. Apie Aušros vartų užrašą

Sostinėje stūksantys Aušros vartai įdomūs tuo, kad apie kiekvieną šių vienintelių išlikusių Vilniaus vartų puošybos elementą, nekalbant jau apie tikinčiųjų daugelį amžių garbinamą Dievo Motinos paveikslą, galima papasakoti atskirą istoriją.


Išorinėje vartų pusėje matomo Vyčio nepalietė net sovietmetis, po juo besipuikuojanti XVII a. vidurio dievo Hermio galva turėjo užtikrinti miestui klestėjimą, o Jėzų Kristų vaizduojanti senovinė freską būdavo tai uždengiama storu tinko sluoksniu, tai Lenkijos herbu, tai stilizuotu metaliniu kryžiumi.

Vidinėje, tai yra, į senamiestį nukreiptoje vartų pusėje akylesni tikriausiai pastebėjo didelį lotynišką užrašą: „Mater misericordiae, sub tuum praesidium confugimus“, kuris išvertus reiškia: „Gailestingumo Motina, šiaukiamės Tavo apgynimo“. Šis kreipimasis į Mergelę Mariją taip pat vertas atskiro pasakojimo.


1828 m. Vilniaus vyskupijos valdytojo ir būsimojo miesto vyskupo Andžejaus Benedikto Klongevičiaus iniciatyva Aušros vartai papuošti Švč. Trejybę simbolizuojančios Apvaizdos akies ženklu, po kuriuo puikavosi lenkiškas užrašas „Matko Milosierdzia pod Twoja obrone uciekamy Się“.

Jis kabojo iki 1863 – 1864 m. sukilimo prieš carinę valdžią, kurį numalšinus rusų administracija nusprendė lenkiškus žodžius pakeisti tokią pat prasmę turinčia lotyniška fraze.

Motyvai gana aiškūs – juk pagrindiniais sukilimo kurstytojais jie visuomet laikė nepriklausomybės siekiančius lenkiškos ir aplenkėjusios vietos šlėktos atstovus. Taigi, „nacionalistinio“ užrašo pakeitimas lotynišku buvo ir savotiška bausmė, ir bandymas sumažinti lenkų įtaką mieste.

Visai pašalinti užrašo, matyt, neišdrįsta dėl ypatingos Aušros vartų reikšmės tikintiesiems. Juk pagarbą čia esančiam Dievo Motinos paveikslui jautė ne tik Vilniaus katalikai, bet ir vietos stačiatikiai, kurie nuo seno Aušros vartus vadino Šventaisiais vartais. Galbūt būtent todėl Koriku pramintas generalgubernatorius Michailas Muravjovas atsisakė pirminio sumanymo uždaryti Dievo Motinos koplyčią Aušros vartuose, o pati paveikslą perkelti į šalimais esančią stačiatikių cerkvę.

Taigi, apsiribota tik užrašu. Bet čia jo istorija nesibaigia.

Kaip žinia, 1922-aisiais., neprabėgus ne dvejiems metams po Želigovskio „maišto“, Vilnius ir jo kraštas oficialiai prijungiamas prie Lenkijos. 1933 m. lotyniški žodžiai demontuoti, grąžinti lenkiški. Paauksuotas bronzines raides projektavo Kaune gimęs grafikas ir meno istorikas Jurgis Hopenas.

Lenkiškas užrašas Aušros vartų sienoje buvo matomas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1946-aisias, jau sovietmečiu, jis vėl pakeistas lotynišku. 


Vitalijus Michalovskis
publikuota Lryte ir priede "Sostinė"

1 komentaras:

  1. Na, Aušros vartai verti dėmesio. Verta aplankyti kas dar nebuvote. Ir man asmeniškai užrašas nieko nekeičia.

    AtsakytiPanaikinti